Turto klasės

Paminėjus žodį „turto klasė“ neretas žmogus pagalvoja apie nekilnojamąjį turtą arba grynuosius pinigus. Tačiau nereikia pamiršti, jog investavimas gali įgauti ir kitokią formą: juk yra ir akcijos, obligacijos, fondai, paskolos! Turto klasių yra daug ir jos gali Jums padėti apsispręsti kur investuoti.

Grynieji

Esu įsitikinęs, jog esate geriausiai susipažinę su šia turto klase. Pasakius žodį „grynieji“ mums į galvą šauna piniginė, kuri yra pilna pinigų. Tačiau į šią turto kasę yra įtraukiami ir pinigai, kurie yra banke ar kokioje taupamojoje sąskaitoje. Taip pat derėtų nepamiršti, jog čia yra priskiriami ir vienadieniai indėliai. Tiesą pasakius, iš grynųjų pinigų paprastai nėra uždirbama daug, tad jie labiau skirti kadieniams Jūsų poreikiams tenkinti.

Nuosavybės turtas arba verybiniai popieriai

Čia, pirmiausia, priklauso akcijos, t.y. vertybiniai popieriai, kurie įrodo nuosavybės teisę į įmonę. Čia gali investuoti tiek smulkūs akcininkai (investuoja į dideles įmones), tiek stambūs akcininkai (turi kontrolinį akcijų paketą). Tačiau yra galimybė pasinaudoti ir fondais. Iškyla klausimas – kas tai? Tai yra dar vienas investicijos būdas kuris leidžia turėti daugybę skirtingų kompanijų akcijų. Paprastai fondo vienete jų būna keliolika, keliasdešimt ar net keli šimtai.

Mano manymu, investuoti į fondus yra pakankamai saugu. Juk pavienė kompanija gali bet kada bankrutuoti, tačiau investavus į fondą vienos kompanijos bankrotas gali būti atsvertas kitos kilimu.

Fiksuotas pajamingumas

Čia egzistuoja labai daug įrankių, bet paprasčiau tariant – tai yra paskolų turto klasė. Kadangi instrumentų yra labai daug, tad aptarsiu pagrindinius du – paskolos ir obligacijos.

Taigi, yra paskolos, kurios leidžia skolinti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Už tai, kad jam yra suteikta paskola, jis moka mėnesines įmokas. Čia taip pat dera skolinimas per platformas. Iš dalies tai yra tas pats apie ką jau rašiau, tik skolinant per platformas mažinama rizika padalinant kapitalą į smulkesnes dalis, didesniam skolininkų skaičiui.

Taip pat yra ir obligacijos – valstybės arba įmonės noras ir būdas pasiskolinti. Kai kokia nors institucija pasiskolina, skolintojas gauna dokumentą, kuris tai įrodo – obligacija. Praeityje realiai buvo išduodamas dokumentas. Šiais laikais viskas vyksta elektroninėje erdvėje. Jas gali išleisti ne vien valstybės, bet ir privačios kompanijos. Šių kompanijų obligacijos duoda didesnę grąžą, nes investuoti į jas yra didesnė rizika. Tačiau už tai skolininkas sumoka didesnėmis palūkanomis.

Nekilnojamas turtas

Tai yra bene didžiausia turto klasė ne vien visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tačiau kodėl? Paprastai tariant – ji yra pati suprantamiausia žmogui, kuris ne visiškai domisi finansais, bet nori investuoti. Negana to, būstas yra labai praktiška investicija, nes jame ne vien galite  gyventi, bet ir vystyti verslą, nuomoti ar parduoti. Šiaip nekilnojamas turtas turi tendenciją brangti, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių nori investuoti.

Yra tikėtina, jog Lietuvoje ateityje bus panašus scenarijus į Vakarų Europą, kur didmiesčių nekilnojamąjį turtą valdo arba labai turtingos šeimos, arba fondai. Tačiau derėtų paminėti, jog šiai turto klasei priklauso ne vien butai, loftai ar namai. Nekilnojamąjį turtą galime laikyti ir komercinės paskirties patalpomis, kaip garažai, sandėliai ar netgi prekybcentriai.

Žaliavos

Iš esmės, žaliavos gali būti bet kas – daržovės, kruopos, dujos ar netgi metalai. Visos šios žaliavos turi vieną bendrą savybę – jos vėliau bus panaudojamos gamybai. Žaliavomis galima prekiauti pačiam, kasti, rinkti ir kt. Tačiau galima žaliavas pirkti ir vėliau pardavinėti brangiau.

Tačiau reikia nepamiršti, jog žaliavų turto klasei priklauso ir brangieji metalai, kaip auksas ar sidabras. Žmonės, kurie neypatingai domisi finansais gali manyti, jog investicija į brangiuosius metalus yra pelninga.  Na, žinoma, tai yra geriau nei laikyti pinigus savo sąskaitoje, bet lyginant su investavimu į nekilnojamąjį turtą ar fondus, aukso kainos prieaugis yra kur kas mažesnis. Auksas turi tendenciją brangti per krizes ir karus, tačiau įtampai atslūgus, jis vėl atpinga.

Kriptovaliutos

Šie metai, kurie pasauliui atnešė karą ir infliaciją, parodė, jog kriptovaliutų rinka pakankamai stipriai korealiuoja su augimo įmonių akcijų augimu ir kritimu. Tačiau kodėl? Mano išvada būtų tokia – kriptovaliutos yra pasirenkamos greito pelno siekiančių žmonių arba spekuliuotojų. Tad kai vyksta neramumai, šie asmenys staigiai pradeda išsiiminėti pinigus, o kai rinka kyla – investuoja daugiau. Iš ėsmės kriptovaliuta yra kaip alternatyva dabartinei monetarinei sistemai, tačiau nėra aišku ar ji pakeis pinigus ateityje ar ne.

Aš manau, jog kriptovaiuta yra labai rizikinga investicija, nes niekas nežino ar pinigai bus atgauti, ir ar kitą dieną ji neatpigs kardinaliai. Jei norite pirkti kriptovaliutą mano patarimas būtų toks – būkite atsargūs ir duokite sau laiko (4-6 mėn.) domėtis apie šią ateities investiciją.