Krizė ir nedarbas – ką reikėtų žinoti?

Pastaruosius metus, labai dažnai naujienų sklaidos kanaluose, buvo kalbama apie augančią infliaciją ir pabrangusias prekes, o nesenai iškilo nauja tema –  bankrutuojantys bankai. Tačiau nesunku prognozuoti apie ką bus diskutuojama netrukus – nedarbą. Tad ką reiktų žinoti?

Atrodo keista diskutuoti apie nedarbą, kai šiuo metu Lietuvoje jis yra žemumose. Prieš kokį dešimtmetį nedarbas mūsų šalyje siekė apie 12 proc., o šiuo metu tik 6-7 proc. Tad logiška galvoti, kad pasiekus visišką dugną, vienintelė kryptis yra į viršų. Norint geriau suprasti nedarbą, egzistuoja labai paprastas posakis: „recesija yra kai darbo netenka tavo kaimynas, o krizė, kai darbo netenki tu“.

Krizės priežastys

Tačiau prieš diskutuojant apie nedarbą, reikia suprasti krizę ir kodėl ji vyksta.

Pirmoji krizės priežastis yra neįtikėtinai ilgas ekonominio augimo ciklas. Šis ciklas prasidėjo nuo 2008 metų krizės ir tęsiasi iki dabar. Pandemija sustabdė ekonomiką gal pusmečiui, bet viskas labai netrukus šovė į viršų. O kai ekonomikos bumas įvyksta, infliacija didėja. Šis ekonominis ciklas nemaža dalimi buvo nulemtas istoriškai žemų palūkanų, kada pinigai nieko nekainavo, kai EURIBOR buvo žemiau nulio, o bendros palūkanos vos siekė 3 proc. Šie veiksniai skatino verslus ir žmones prisiimti dideles rizikas bei kurti didelius verslus.

Antroji priežastis – prispausdinti pinigai pandemijos metu. Ar galite įsivaizduoti, kad per maždaug pusantrų metų buvo atspausdinta apie 30 proc. lig šiol buvusių pinigų? Tai juk nesuvokiamai didelis skaičius! Kadangi pinigų daugiau, tai reiškia, kad jų vertė sumažėja, o nuvertėję pinigai automatiškai kelia infliaciją.

Trečioji priežastis yra stipriai pakeltos palūkanos, per labai trumpą laiką. Praeitoje pastraipoje jau minėjau, kad krizės metu pinigai nuvertėja, bet kas nutinka, kai staiga per metus laiko jie ima kainuoti 5-6 proc. palūkanų? Nors šie skaičiai gali atrodyti nežymūs, tačiau taip greitai pakeltų palūkanų mes nematėme nuo 2008 metų. Tokiu tempu keliamos palūkanos gali trikdyti verslų ir fizinių asmenų įsipareigojimų vykdymą. Gera naujiena yra tai, jog šiemet centriniai bankai pradėjo lėtinti palūkanų kėlimo tempus.

Ketvirtoji priežastis – sparčiai augę atlyginimai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai ne visai blogas dalykas, tačiau 8 metus atlyginimų augimas Lietuvoje buvo daugiau nei 10 proc., kas yra labai netvaru. Kodėl? Na, produktyvumas nedidėja tolygiai su atlyginimais. Tad logiška daryti išvadą, kad tas augimas negali būti amžinas.

Paskutinioji priežastis yra migracija tarp šalių, miestų, regionų ir kaimų. Juk nuotolinis darbas leidžia žmogui dirbti vienur, o gyventi kitur. Kai darbas nereikalauja atvykti į darbovietę, daug daugiau galima sutaupyti įsigyjant būstą užmiestyje, o ne kokiame Vilniaus centre, netoli darbovietės.

Tačiau kaip tai susiję su nedarbu? Na, šios penkios priežastys sukelia labai daug nežinios ir darosi sunku prognozuoti, kas mūsų laukia tolimoje ateityje Būtent tai, gali mus privesti prie nedarbo.

Penki nedarbo tipai

Pirmasis tipas yra pereinamasis nedarbas, kuris neturi nieko bendro su ekonomika ir jos ciklais. Dažniausia tai vyksta dėl žmogaus darbo ar vietos pokyčių, gal netgi kvalifikacijos keitimo. Juk galite įsivaizduoti, kad tokie pokyčiai užima laiko ir žmogus ne visada lieka darbingas – jeigu jis du mėnesius nedirba, tai trečiąjame mėnesyje jis pradės naują darbą.

Antrasis tipas yra struktūrinis nedarbas. Ar kažkada pagalvojote, kodėl Lietuvoje prieš kelerius metus verslą pradėdavo labai daug užsienio įmonių? Taip nutiko, nes anksčiau Lietuvoje buvo pakankamai pigi darbo jėga. Todėl logiška, kad kiti verslai turi panašų tikslą – perkelti dideles įmones į kitas šalis, kur pigesnė darbo jėga, pavyzdžiui, skambučių centrai Indijoje. Ir kai taip nutinka, daug darbuotojų netenka darbo. Tačiau tai ne vien su skambučių centrais ir kitomis šalimis susijęs reiškinys. Kompanija gali nuspręsti robotizuotis ar fizinę parduotuvę perkelti į elektroninę erdvę. Visa tai reiškia, kad darbuotojų reikės daug mažiau.

Trečiasis tipas – sezoninis darbas. Kalėdos, juodasis penktadienis, vasaros atostogos, Velykos. Juk kiekvienas iš mūsų prisimena Kalėdų Senelius, kurie zuja aplink perkybcentrius prieš pat Kalėdas. Ar kada jums iškilo toks klausimas – kurgi jie po to dingsta? Dažniausiai tokie žmonės nuolat šokinėja nuo vieno sezoninio darbo į kitą. Taip pat jie pasirenka tokį darbą atostogaudami ar netgi nori laikinų pajamų šalia ilgalaikio darbo. Tačiau verta žinoti, kad netrukus šie darbuotojai bus atleisti, nes tiesiog nebereikės sezoninės darbo jėgos.

Paskutinis nedarbo tipas – ciklinis nedarbas. Kitaip nei pereinamasis nedarbas, šis nedarbas yra kapitalizmo dalis. Rinkos plečiasi, jos žlunga. Vyksta recesija, žmonės daugiau uždirba ir išleidžia daug daugiau. Netrukus rinka pradeda trauktis ir žmonės nebegali taip išlaidauti, tada prasideda atleidimai.

Nedarbas šalyje

Nors paminėjau keturis nedarbo tipus, tačiau pats svarbiausias rodiklis yra nedarbas šalyje. Na, įsivaizduokite, jei nedarbas kyla, visi tampa pikti, nusikalstamumas auga, politinė kryptis keičiasi, atsiranda daug neapibrėžtumo ir žmonės vengia investuoti. Patys pinigai niekur nedingsta, tačiau žmonės juos tiesiog sulaiko savo kišenėse. Philips Curve teorija teigia, kad infliacija ir nedarbas yra atvirkščiai proporcingi – kai kyla nedarbas, tai mažėja infliacija, o kai kyla infliacija, mažėja nedarbas. Tam, kad infliacija mažėtų, bankai kelia palūkanas

Bet ar visada ši Phillips Curve teorija pasiteisina? Ne, ne visada. Amerikoje aštuntajame dešimtmetyje, tiek infliacija, tiek palūkanos buvo aukštumose. Toks reiškinys vadinamas stagfliacija. Na, o devyniasdešimtuosiuose tiek infliacija, tiek palūkanos buvo žemumose ir tai buvo paskutinis kartas, kada Amerikos biudžetas buvo pliusinis, ir visi gyveno laimingai it inkstai taukuose.

Na, o pagal prognozes, nedarbas Lietuvoje turėtų siekti tarp 7-9 proc. Realu yra galvoti, jog pakils ir daugiau, tačiau kadangi yra tiek daug kintamųjų, labai sunku skelbti tikslią prognozę ir teigti, kad čia vienintelė tiesa.

Kas toliau?

Iškyla klausimas – ką daryti su šia visa informacija? Rinka visada myli darbuotojus, kurie yra sąžiningi, motyvuoti, kūrybingi ir nebijantys darbo, kurie jį išmano. O toks laikotarpis yra puikus darbdaviui susirasti sau gerų ir patikimų darbuotojų. Taip pat tai puiki proga diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir įgyti daug naujų įgūdžių.