Infliacija – ką reikėtų žinoti?

Per porą metų, nuo tada kai prasidėjo COVID-19 pandemija, buvo atspausdinta apie 30 proc. iki šiol buvusių pinigų pasaulyje. Tad logiška, kad kai mūsų pinigų kiekis yra „atskiedžiamas“ naujais pinigais, buvusio vieneto vertė palaipsniui mažėja. Tačiau kokią įtaką daro infliacija ir kaip ji yra susijusi su Jumis?

Kas yra infliacija?

Infliacija taip pat turi ir sinonimą – vartotojų kainų indeksas. Jis parodo kainos pokytį pernai lyginant su šiemet. Tačiau kaip jis gaunamas? Yra du krepšeliai – šiemetinis ir praeitų metų. Šių metų krepšelis yra dalinamas iš praeitų metų kainos. Gautas santykis yra išreikšiamas procentine išraiška ir pavadintas infliacija. Šį krepšelį gali sudaryti maistas, kuras, vaikų priežiūra ar net įvairūs užsiėmimai.

Žinoma, įprastai vienerių metų eigoje, yra sunku pajusti infliaciją. Na, gali atrodyti, jog mokame 50 ct. brangiau nei pernai už tam tikrą paslaugą. Tačiau 3-5 metų bėgyje pradedame jausti, jog anksčiau gauti 100 eurų yra ne tokie reikšmingi, kaip praeitais metais, o užpilami makaronai nebekainuoja 30 ct.

Kas daro įtaką infliacijai?

Jau minėjau, kaip infliacija daro įtaką ekonomikai, tačiau kas daro įtaką infliacijai? Aš išskyriau tris pagrindines priežastis.

Pirmoji – nuolatinis savikainio didėjimas. Norint vystyti verslą, kaina nuolatos auga. Tą kainą pakelia darbuotojai, nes jie savaime jau turi savo vertę. Todėl logiška, kad jiems gali prireikti kelti atlyginimus. Taip pat gali padidėti ir kuro, automobilių bei nekilojamo turto savikaina. Ir dėl to verslai yra privesti nuolatos kelti savo kainas, kad surinktų daugiau pinigų už patiriamus kaštus. Derėtų paminėti, kad net pakelti atlyginimai gali didinti infliaciją. Kai žmonės turi daugiau pinigų, jie yra linkę išleisti daugiau.

Antroji priežastis – pernelyg didelė paklausa. Padidėjusią paklausą gali skatinti sumažėjęs tiekimas.  Juk patys galite pastebėti, jog norint įsigyti tam tikrą prekę, jos reikia laukti kelias savaites ar netgi kelis mėnesius. Kartais gali nutikti ir taip, kad pasitaiko labai didelis poreikis produktui. Pavyzdžiui, kai pandemijos pradžioje visiems reikėjo kaukių, tad jų kaina kilo 10; 20 ir net daugiau kartų.

Trečioji priežastis – pinigų spausdinimas. Šį reiškinį galite pajusti pagal obligacijų išleidimus, paramas verslui ar paskolas, valstybinius užsakymus, valstybinius turto supirkimus. Taip pat yra sumažinamos palūkanos ir daugiau žmonių yra skatinama investuoti į paskolas. Taip yra įliejama daugiau pinigų į rinką.

Kas reguliuoja infliacijos lygį?

Jei pažiūrėtumėte į infliacijos kreivę, pastebėtumėte, jog ji nuolatos po truputį kyla ir leidžiasi. Norint, kad infliacija pernelyg neįsisiubuotų ir, kad kreivė neatrodytų kaip linksmieji kalneliai, yra kelios institucijos, kurios yra atsakingos už infliacijos valdymą. Šios institucijos yra centriniai bankai ir valdžios. Jos reguliuoja, kad infliacija siektų ~2-3 proc. per metus. Institucijos, kaip ir centriniai bankai, yra atsakingos už optimalų ekonomikos vystymosi greitį. Centriniai bankai dažniausiai reguliuoja infliaciją didindami ir mažindami palūkanas, o valdžios – spausdindamos pinigus ir reguliuodami valstybinius užsakymus. Tad iškyla klausimas – ar infliacija išvis yra svarbi?

Kodėl infliacija yra svarbi?

Šiaip infliacija nėra blogas reiškinys. Kelių procentų vartotojų kainų indeksas yra sveika ekonomikai, tačiau šalia infliacijos egzistuoja dar du reiškiniai – defliacija ir hiperinfliacija.

Defliacija is esmės yra infliacijos priešingybė. Defliacija pasireiškia prekių atpigimu. Nors tai atrodo visai viliojančiai, tačiau ekonomikai tai yra pakankamai didelis smūgis į paširdžius, jei tai testųsi ilgesnį laikotarpį. Todėl tiek centriniai bankai, tiek valdžios skatina, kad būtų bent kelių procentų augimas kiekvienais metais.

Tačiau hiperinfliacija yra reiškinys, kurio stengiasi išvengti absoliučiai visi. Įsivaizduokite, dabar infliacija pakyla ~5-10 proc. per metus ir tai jaučiasi pakankamai stipriai. O jei toks augimas vyktų kiekvieną dieną? Tai ir yra hiperinfliacija.

Turbūt bene stipriausia ir naujausia infliacija yra Venesueloje. Nuo 2016 iki 2019 metų, infliacija siekė 53 mln. 798 tūkst. ir 500 proc. Tokios infliacijos XXI a. dar neteko užfiksuoti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tuomet 14 mln. 600 tūkst. Venesuelos boilvarų atitiko 2.22 dolerius.

Kaip apsaugoti pinigus nuo infliacijos?

Pats blogiausias infliacijos bruožais yra tai, jog Jūsų turimi pinigai nuvertėja. Šiandieninius pinigus galima išleisti savo poreikiams, bet tie, kuriuos taupote ateičiai – nuvertės. Pinigus reikia padėti į tai, kas nėra dublikuojama. Tai gali būti žemė, miškas ar nekilnojamas turtas, koks objektas. Labai retais atvejais tai gali būti ir kriptovaliuta, bet tik ta, kuri nėra dauginama. Žinoma, yra akcijos, fondo vienetai – palaipsniui brangstančios ir išlaikančios savo vertę investicijos. Kad apsaugotumėte savo pinigus nuo nuvertėjimo – pirmiausia domėkitės apie investavimą, o tuomet pradėkite investuoti, kai jau gebėsite susidėlioti savo investavimo strategiją.