fbpx

Bankų griūtys – ką tai reiškia?

2023-05-22 / Nerijus Murauskas

Tikriausiai girdėjote, jog Amerijoke bankrutavo keli bankai, o Šveicarijos Credit Suisse taip pat buvo ties ta pačia riba. Atrodo, apgaubia nežinomybė ir kyla daug klausimų – nejaugi bus dar viena krizė, tokia pati, kaip buvo 2008? Mano manymu, krizė nepasikartos ir susidarys nauja situacija. Žinoma, ši situacija gali turėti bendrų bruožų su 2008 krize, tačiau šįkart – bus kitaip. Tad šiame tekste pateiksiu trumpas įvykių apžvalgas ir atsakysiu į klausimą – kaip tai susiję su Jumis?

 

Įvykių pradžia.

Kovo pradžioje Silicon Valley Bank (toliau – SVB) paskelbė, kad jie pardavė labai daug turto. Tiek daug, kad jų patirti nuostoliai siekė 2 milijardus dolerių. Tai yra neįtikėtini skaičiai, tad nenuostabu, jog reikšmingų klientų dalis nusprendė atsiimti pinigus iš banko. Nesvarbu ar tai indėliai, ar tiesiog pinigai sąskaitoje.

 

Kodėl tai problema?

Nors bankas turi daugiau turto nei turi įsipareigojimų, likvidaus turto tikrai neturėjo daug. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, paprastai bankai turi 10 proc. likvidaus turto, kurį gali išmokėti savo klientams. Tačiau kai 30-50 proc. klientų ateina atsiimti savo turto, tai tampa jau didele problema.

SVB įsipareigojimų turėjo už 195 milijardus, o tuo tarpu turto turėjo už 208 milijardus. Žinoma, atrodo, kad čia problemos nėra, nes bankas turi pinigų, ar ne? Bet kiek daugiau pasidomėjus pasidaro aišku, jog jie turi ne pinigų, o turto. Ir turtas šiuo atveju yra nelikvidus. Jei iš banko nebūtų pareikalauta grąžinti pinigus indėliuose ar sąskaitose, problemos visiškai nebūtų. Kadangi bankui reikia išmokėti pinigus klientams, jam atsirado problemos su ilgojo laikotarpio obligacijomis.

 

Kaip veikia obligacijos?

Obligacijų veikimo sistema pakankamai paprasta. Kai valstybė pasiskolina pinigus iš verslų, įmonių arba gyventojų, išleisdamos obligacijas, su tuo ateina pažadas mokėti tam tikras palūkanas. Šiuo atveju, SVB buvo prisipirkęs tokių instrumentų už 91 milijardą. Už šiuos instrumentus buvo mokamos labai nedidelės palūkanos.

Tačiau kai pradėjo kilti infliacija, logiška, kad padidėjo ir palūkanos obligacijoms. Kai pradeda kilti obligacijų palūkanos, tai yra gera žinia naujai įsigijantiems obligacijas, o bloga žinia tiems, kas jas jau jų turi iš anksčiau. Kodėl?

Na, jei buvo planų parduoti tas obligacijas, kurios nesiekia net vieno procento, antrinėje rinkoje,– obligacijos tampa nebepatrauklios, o tos, kurios moka 2-3 proc. tampa daug patrauklesnės. Tad jei pardavinėji senas obligacijas, kurios nesiekia procento, reiškia, kad jas parduodi su nuostoliu.

Taip ir gavosi, kad bankas turėjo pardavinėti savo turtą į minusą. Kad būtų lengviau suprasti įsivaizduokite – jei nekilnojamojo turto kaina staiga kristų ir Jums čia ir dabar reiktų pinigų – nors ir pigiau, bet tą turtą parduotumėte. Bet problema yra ta, jog išeitumėte į minusą. Lygiai tas pats su obligacijomis, tik atvirkščiai.

 

Banko žlugimas.

SVB didžiąją dalį savo turto, sukaupė per pastaruosius pusantrų metų. Kodėl taip? Priešpandeminį laikotarpį bankas buvo dvigubai mažesnis, nei jis buvo tada, kai sugriuvo. O iki tol, SVB buvo specializuotas bankas, kuris turėjo apie 50 proc. visos Amerikos rinkos start-up‘ų, kurie ten laikė savo pinigus.

Jei valstybė nebūtų įsikišusi, kai sugriuvo bankas, jis taptų nemokus ir start-up‘ai neturėtų iš ko gyventi. Nes juk tai būtų minusinis pinigų srautas! Be investuotojų pinigų šie verslai neišgyvens, o tie pinigai guli SVB. Tai reiškia, jog verslininkai negali mokėti atlyginimų savo darbuotojams, tiekėjams ir t.t. Negana to, SVB buvo regimas kaip vienas iš didžiausių bei svarbiausių bankų Amerikoje.

 

Kas vyksta toliau?

Jau minėjau, kad bankas žlugo – kas toliau? Į visą šį procesą įsikišo reguliuotojai – centrinis bankas FED (Federalinė rezervų sistema) ir perėmė banko administravimą. Kadangi SVB turi pakankamai turto, FED‘as įkeitė turimas ilgalaikes obligacijas, kad nereikėtų jų visų dabar pardavinėti į nuostolį bei išmokėjo pinigus, taip padidindamas SVB likvidumą. O kadangi likvidumas didesnis – tai tie, kurie norėjo atsiimti pinigus, juos atgavo.

Žinoma, jei į visą tai nebūtų kreipiama dėmesio, kristų pasitikėjimas ne vien finansinėmis institucijomis, bet ir prasidėtų sisteminė bankų griūtis. Dabar, yra labai tikėtina, kad banką uždarys ir patrauks atsakomybėn vadovus. Bet bent jau toks įvykis nebepasikartos. Ar ne..?

 

Situacija kartojasi – Silvergate bankas

Įdomiausia tai, kad šio banko bankrotas labai sutapo su SVB situacija – ne vien likvidumo trūkumas bet ir laikotarpis bei dienos. Tačiau Silvergate bankas dirbo ne su start-up‘ais, o kripto rinkoje. Nors bankas jau veikė apie 35 metus ir niekuo neišsiskyrė, tačiau vadovui pradėjus investuoti į kriptovaliutų rinką, banko vertė šovė į viršų.

 

Kas nutiko?

Viena iš didžiausių kripto keityklų FTX buvo atskleista kaip apgaulingas verslas ir paaiškėjo, jog ši keitykla naudoja pinigus netinkamai. Kai šį verslą uždarė, pakankamai didelė dalis žmonių pradėjo išsiiminėti pinigus iš keityklų. Pinigai realiai guli ne kažkokiose keityklose, o realiose banko sąskaitose. Na, o Silvergate turėjo labai didelį tinklą kriptokeityklų su kuriomis bendradarbiavo ir laikė jų pinigus. Na, ir situacija kartojasi – vartotojai reikalavo pinigų iš keityklų, o keityklos iš bankų, o Silvergate bankas neturėjo likvidžių pinigų.

 

Bankų likvidumas

Tampa aišku, kad šitaip gali bankrutuoti bet koks bankas. Iš esmės, ši krizė yra visai kitokia nei ta, kuri vyko 2008, kadangi šiuo metu tai liečia mažuosius regioninius bankus labiau, nei didžiuosius. Ir atrodo, kad tai turi didelės įtakos specializuotiems bankams. Žinoma, pinigai niekur nedingsta, neišgaruoja į orą it koks vanduo. Pagrindinė visos šios krizės problema yra bankų likvidumo nebuvimas, o pagrindiniai bankai tikrai stengsis užtikrinti savo mokumą. Tad kyla klausimas – ką daryti?

 

Ką daryti?

Dabar mus visus gaubia nežinomybės šėšėlis – ką daryti, kad viso to išvengtume? Atsakymas paprastas – sekti naujienas. Įvairiuose portaluose, tiek Lietuvos, tiek užsienio naujienų, galite rasti daug informacijos ir apie krizę, ir apie kitus bankus. Ramiai stebint situaciją, ją analizuojant bus labai paprastai išvengta panikos. Nes juk nereikia dabar išsiiminėti pinigų, neinvestuoti bei viską laikyti kišenėje.

Taip pat labai svarbu diversifikuoti vietas, kur laikote pinigus. Tai galite padaryti pasirūpindami rezervu. Rezervas sudaro vieno ar dviejų mėnesių pragyvenimo išlaidas grynaisiais pinigais. Jei pinigų yra daugiau, kitų mėnesių rezervą galima palikti banko sąskaitoje arba pasidėti indėlį. O tai, kas liko – investuoti – kažkur įdarbinti savo pinigus.

Žinoma, labai pravartu eiti į tokias situacijas, pasiruošus investuoti protingai. Labai dažnai sunku nuspėti kaip ir kada turto klasės pasislinks. Bet kai paaiškės, kad tam tikra turto klasė atpigo – tada galima į ją įeiti šiek tiek ilgesniam investavimui. Kodėl? Kad po 5-10 metų galėtumėte parduoti savo investiciją daug brangiau, nei ją pirkote.